įtikrinsimąją

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įtikrinsimąją (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įtikrinsimas, mot. g. įtikrinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įtikrinsimas	įtikrinsimi	įtikrinsima	įtikrinsimos	įtikrinsima	-
kilm.	įtikrinsimo	įtikrinsimų	įtikrinsimos	įtikrinsimų	-	-
naud.	įtikrinsimam	įtikrinsimiems	įtikrinsimai	įtikrinsimoms	-	-
gal.	įtikrinsimą	įtikrinsimus	įtikrinsimą	įtikrinsimas	-	-
įnag.	įtikrinsimu	įtikrinsimais	įtikrinsima	įtikrinsimomis	-	-
viet.	įtikrinsimame	įtikrinsimuose	įtikrinsimoje	įtikrinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įtikrinsimasis	įtikrinsimieji	įtikrinsimoji	įtikrinsimosios	-	-
kilm.	įtikrinsimojo	įtikrinsimųjų	įtikrinsimosios	įtikrinsimųjų	-	-
naud.	įtikrinsimajam	įtikrinsimiesiems	įtikrinsimajai	įtikrinsimosioms	-	-
gal.	įtikrinsimąjį	įtikrinsimuosius	įtikrinsimąją	įtikrinsimąsias	-	-
įnag.	įtikrinsimuoju	įtikrinsimaisiais	įtikrinsimąja	įtikrinsimosiomis	-	-
viet.	įtikrinsimajame	įtikrinsimuosiuose	įtikrinsimojoje	įtikrinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įtikrinsimas, mot. g. įtikrinsima.
• Skiemenys: į-tik-rin-si-mą-ją

įtikrinsimąją

1. ta, kurią įtikrins

Etimologija

<= įtikrinti, įtikrina, įtikrino <= į- + tikrinti, tikrina, tikrino

---