įtikrindavusiame

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įtikrindavusiame (būt. d. l. veik. dlv., vyr. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įtikrindavęs, mot. g. įtikrindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įtikrindavęs	įtikrindavę	įtikrindavusi, įtikrindavus	įtikrindavusios	-	įtikrindavę
kilm.	įtikrindavusio	įtikrindavusių	įtikrindavusios	įtikrindavusių	-	-
naud.	įtikrindavusiam	įtikrindavusiems	įtikrindavusiai	įtikrindavusioms	-	-
gal.	įtikrindavusį	įtikrindavusius	įtikrindavusią	įtikrindavusias	-	-
įnag.	įtikrindavusiu	įtikrindavusiais	įtikrindavusia	įtikrindavusiomis	-	-
viet.	įtikrindavusiame	įtikrindavusiuose	įtikrindavusioje	įtikrindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įtikrindavusysis	įtikrindavusieji	įtikrindavusioji	įtikrindavusiosios	-	-
kilm.	įtikrindavusiojo	įtikrindavusiųjų	įtikrindavusiosios	įtikrindavusiųjų	-	-
naud.	įtikrindavusiajam	įtikrindavusiesiems	įtikrindavusiajai	įtikrindavusiosioms	-	-
gal.	įtikrindavusįjį	įtikrindavusiuosius	įtikrindavusiąją	įtikrindavusiąsias	-	-
įnag.	įtikrindavusiuoju	įtikrindavusiaisiais	įtikrindavusiąja	įtikrindavusiosiomis	-	-
viet.	įtikrindavusiajame	įtikrindavusiuosiuose	įtikrindavusiojoje	įtikrindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įtikrindavęs, mot. g. įtikrindavusi.
• Skiemenys: į-tik-rin-da-vu-sia-me

įtikrindavusiame

1. tas, kuris įtikrindavo

Etimologija

<= įtikrinti, įtikrina, įtikrino <= į- + tikrinti, tikrina, tikrino

---