įtikrinančiųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įtikrinančiųjų (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įtikrinantis, mot. g. įtikrinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įtikrinąs, įtikrinantis	įtikriną, įtikrinantys	įtikrinanti	įtikrinančios	-	įtikriną
kilm.	įtikrinančio	įtikrinančių	įtikrinančios	įtikrinančių	-	-
naud.	įtikrinančiam	įtikrinantiems, įtikrinantiem	įtikrinančiai	įtikrinančioms, įtikrinančiom	-	-
gal.	įtikrinantį	įtikrinančius	įtikrinančią	įtikrinančias	-	-
įnag.	įtikrinančiu	įtikrinančiais	įtikrinančia	įtikrinančiomis	-	-
viet.	įtikrinančiame, įtikrinančiam	įtikrinančiuose, įtikrinančiuos	įtikrinančioje, įtikrinančioj	įtikrinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įtikrinantysis	įtikrinantieji	įtikrinančioji	įtikrinančiosios	-	-
kilm.	įtikrinančiojo	įtikrinančiųjų	įtikrinančiosios	įtikrinančiųjų	-	-
naud.	įtikrinančiajam	įtikrinantiesiems	įtikrinančiajai	įtikrinančiosioms	-	-
gal.	įtikrinantįjį	įtikrinančiuosius	įtikrinančiąją	įtikrinančiąsias	-	-
įnag.	įtikrinančiuoju	įtikrinančiaisiais	įtikrinančiąja	įtikrinančiosiomis	-	-
viet.	įtikrinančiajame	įtikrinančiuosiuose	įtikrinančiojoje	įtikrinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įtikrinantis, mot. g. įtikrinanti.
• Skiemenys: į-tik-ri-nan-čių-jų

įtikrinančiųjų

1. tas, kuris įtikrina

Etimologija

<= įtikrinti, įtikrina, įtikrino <= į- + tikrinti, tikrina, tikrino

---