įtikinimu

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

įtikinimu (dkt., vyr. g., vns. įnag.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: įtikinimas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įtikinimas	įtikinimai
kilm.	įtikinimo	įtikinimų
naud.	įtikinimui	įtikinimams
gal.	įtikinimą	įtikinimus
įnag.	įtikinimu	įtikinimais
viet.	įtikinime	įtikinimuose
šauksm.	įtikinime	įtikinimai

• Skiemenys: į-ti-ki-ni-mu
• žr. pagr. f. įtikinimas

įtikinimu

1. žr. veiksmas įtikinti

Etimologija

<= įtikinti, įtikina, įtikino <= į- + tikinti, tikina, tikino

---