įtikinantysis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įtikinantysis (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įtikinantis, mot. g. įtikinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įtikinąs, įtikinantis	įtikiną, įtikinantys	įtikinanti	įtikinančios	-	įtikiną
kilm.	įtikinančio	įtikinančių	įtikinančios	įtikinančių	-	-
naud.	įtikinančiam	įtikinantiems, įtikinantiem	įtikinančiai	įtikinančioms, įtikinančiom	-	-
gal.	įtikinantį	įtikinančius	įtikinančią	įtikinančias	-	-
įnag.	įtikinančiu	įtikinančiais	įtikinančia	įtikinančiomis	-	-
viet.	įtikinančiame, įtikinančiam	įtikinančiuose, įtikinančiuos	įtikinančioje, įtikinančioj	įtikinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įtikinantysis	įtikinantieji	įtikinančioji	įtikinančiosios	-	-
kilm.	įtikinančiojo	įtikinančiųjų	įtikinančiosios	įtikinančiųjų	-	-
naud.	įtikinančiajam	įtikinantiesiems	įtikinančiajai	įtikinančiosioms	-	-
gal.	įtikinantįjį	įtikinančiuosius	įtikinančiąją	įtikinančiąsias	-	-
įnag.	įtikinančiuoju	įtikinančiaisiais	įtikinančiąja	įtikinančiosiomis	-	-
viet.	įtikinančiajame	įtikinančiuosiuose	įtikinančiojoje	įtikinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įtikinantis, mot. g. įtikinanti.
• Skiemenys: į-ti-ki-nan-ty-sis

įtikinantysis

1. tas, kuris įtikina

Etimologija

<= įtikinti, įtikina, įtikino <= į- + tikinti, tikina, tikino

---