įskaitysimąjį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įskaitysimąjį (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įskaitysimas, mot. g. įskaitysima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įskaitysimas	įskaitysimi	įskaitysima	įskaitysimos	įskaitysima	-
kilm.	įskaitysimo	įskaitysimų	įskaitysimos	įskaitysimų	-	-
naud.	įskaitysimam	įskaitysimiems	įskaitysimai	įskaitysimoms	-	-
gal.	įskaitysimą	įskaitysimus	įskaitysimą	įskaitysimas	-	-
įnag.	įskaitysimu	įskaitysimais	įskaitysima	įskaitysimomis	-	-
viet.	įskaitysimame	įskaitysimuose	įskaitysimoje	įskaitysimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įskaitysimasis	įskaitysimieji	įskaitysimoji	įskaitysimosios	-	-
kilm.	įskaitysimojo	įskaitysimųjų	įskaitysimosios	įskaitysimųjų	-	-
naud.	įskaitysimajam	įskaitysimiesiems	įskaitysimajai	įskaitysimosioms	-	-
gal.	įskaitysimąjį	įskaitysimuosius	įskaitysimąją	įskaitysimąsias	-	-
įnag.	įskaitysimuoju	įskaitysimaisiais	įskaitysimąja	įskaitysimosiomis	-	-
viet.	įskaitysimajame	įskaitysimuosiuose	įskaitysimojoje	įskaitysimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įskaitysimas, mot. g. įskaitysima.
• Skiemenys: į-skai-ty-si-mą-jį

įskaitysimąjį

1. tas, kurį įskaitys

Etimologija

<= įskaityti, įskaito, įskaitė <= į- + skaityti, skaito, skaitė

---