įskaitydavę

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įskaitydavę (būt. d. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įskaitydavęs, mot. g. įskaitydavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įskaitydavęs	įskaitydavę	įskaitydavusi, įskaitydavus	įskaitydavusios	-	įskaitydavę
kilm.	įskaitydavusio	įskaitydavusių	įskaitydavusios	įskaitydavusių	-	-
naud.	įskaitydavusiam	įskaitydavusiems	įskaitydavusiai	įskaitydavusioms	-	-
gal.	įskaitydavusį	įskaitydavusius	įskaitydavusią	įskaitydavusias	-	-
įnag.	įskaitydavusiu	įskaitydavusiais	įskaitydavusia	įskaitydavusiomis	-	-
viet.	įskaitydavusiame	įskaitydavusiuose	įskaitydavusioje	įskaitydavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įskaitydavusysis	įskaitydavusieji	įskaitydavusioji	įskaitydavusiosios	-	-
kilm.	įskaitydavusiojo	įskaitydavusiųjų	įskaitydavusiosios	įskaitydavusiųjų	-	-
naud.	įskaitydavusiajam	įskaitydavusiesiems	įskaitydavusiajai	įskaitydavusiosioms	-	-
gal.	įskaitydavusįjį	įskaitydavusiuosius	įskaitydavusiąją	įskaitydavusiąsias	-	-
įnag.	įskaitydavusiuoju	įskaitydavusiaisiais	įskaitydavusiąja	įskaitydavusiosiomis	-	-
viet.	įskaitydavusiajame	įskaitydavusiuosiuose	įskaitydavusiojoje	įskaitydavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įskaitydavęs, mot. g. įskaitydavusi.
• Skiemenys: į-skai-ty-da-vę

įskaitydavę

1. tas, kuris įskaitydavo

Etimologija

<= įskaityti, įskaito, įskaitė <= į- + skaityti, skaito, skaitė

Vertimai

  įskaitydavę: bendrai

---