įskaitomoji

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įskaitomoji (es. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įskaitomas, mot. g. įskaitoma
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įskaitomas	įskaitomi	įskaitoma	įskaitomos	įskaitoma	-
kilm.	įskaitomo	įskaitomų	įskaitomos	įskaitomų	-	-
naud.	įskaitomam	įskaitomiems	įskaitomai	įskaitomoms	-	-
gal.	įskaitomą	įskaitomus	įskaitomą	įskaitomas	-	-
įnag.	įskaitomu	įskaitomais	įskaitoma	įskaitomomis	-	-
viet.	įskaitomame	įskaitomuose	įskaitomoje	įskaitomose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įskaitomasis	įskaitomieji	įskaitomoji	įskaitomosios	-	-
kilm.	įskaitomojo	įskaitomųjų	įskaitomosios	įskaitomųjų	-	-
naud.	įskaitomajam	įskaitomiesiems	įskaitomajai	įskaitomosioms	-	-
gal.	įskaitomąjį	įskaitomuosius	įskaitomąją	įskaitomąsias	-	-
įnag.	įskaitomuoju	įskaitomaisiais	įskaitomąja	įskaitomosiomis	-	-
viet.	įskaitomajame	įskaitomuosiuose	įskaitomojoje	įskaitomosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įskaitomas, mot. g. įskaitoma.
• Skiemenys: į-skai-to-mo-ji

įskaitomoji

1. ta, kurią įskaito

Etimologija

<= įskaityti, įskaito, įskaitė <= į- + skaityti, skaito, skaitė

---