įskaičiusiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įskaičiusiu (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įskaitęs, mot. g. įskaičiusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įskaitęs	įskaitę	įskaičiusi, įskaičius	įskaičiusios	-	įskaitę
kilm.	įskaičiusio	įskaičiusių	įskaičiusios	įskaičiusių	-	-
naud.	įskaičiusiam	įskaičiusiems	įskaičiusiai	įskaičiusioms	-	-
gal.	įskaičiusį	įskaičiusius	įskaičiusią	įskaičiusias	-	-
įnag.	įskaičiusiu	įskaičiusiais	įskaičiusia	įskaičiusiomis	-	-
viet.	įskaičiusiame	įskaičiusiuose	įskaičiusioje	įskaičiusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įskaičiusysis	įskaičiusieji	įskaičiusioji	įskaičiusiosios	-	-
kilm.	įskaičiusiojo	įskaičiusiųjų	įskaičiusiosios	įskaičiusiųjų	-	-
naud.	įskaičiusiajam	įskaičiusiesiems	įskaičiusiajai	įskaičiusiosioms	-	-
gal.	įskaičiusįjį	įskaičiusiuosius	įskaičiusiąją	įskaičiusiąsias	-	-
įnag.	įskaičiusiuoju	įskaičiusiaisiais	įskaičiusiąja	įskaičiusiosiomis	-	-
viet.	įskaičiusiajame	įskaičiusiuosiuose	įskaičiusiojoje	įskaičiusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įskaitęs, mot. g. įskaičiusi.
• Skiemenys: į-skai-čiu-siu

įskaičiusiu

1. tas, kuris įskaitė

Etimologija

<= įskaityti, įskaito, įskaitė <= į- + skaityti, skaito, skaitė

---