įsitikrinusiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsitikrinusiu (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsitikrinęs, mot. g. įsitikrinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsitikrinęs	įsitikrinę	įsitikrinusi, įsitikrinus	įsitikrinusios	-	įsitikrinę
kilm.	įsitikrinusio	įsitikrinusių	įsitikrinusios	įsitikrinusių	-	-
naud.	įsitikrinusiam	įsitikrinusiems	įsitikrinusiai	įsitikrinusioms	-	-
gal.	įsitikrinusį	įsitikrinusius	įsitikrinusią	įsitikrinusias	-	-
įnag.	įsitikrinusiu	įsitikrinusiais	įsitikrinusia	įsitikrinusiomis	-	-
viet.	įsitikrinusiame	įsitikrinusiuose	įsitikrinusioje	įsitikrinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsitikrinusysis	įsitikrinusieji	įsitikrinusioji	įsitikrinusiosios	-	-
kilm.	įsitikrinusiojo	įsitikrinusiųjų	įsitikrinusiosios	įsitikrinusiųjų	-	-
naud.	įsitikrinusiajam	įsitikrinusiesiems	įsitikrinusiajai	įsitikrinusiosioms	-	-
gal.	įsitikrinusįjį	įsitikrinusiuosius	įsitikrinusiąją	įsitikrinusiąsias	-	-
įnag.	įsitikrinusiuoju	įsitikrinusiaisiais	įsitikrinusiąja	įsitikrinusiosiomis	-	-
viet.	įsitikrinusiajame	įsitikrinusiuosiuose	įsitikrinusiojoje	įsitikrinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsitikrinęs, mot. g. įsitikrinusi.
• Skiemenys: į-si-tik-ri-nu-siu

įsitikrinusiu

1. tas, kuris įsitikrino

Etimologija

<= įsitikrinti, įsitikrina, įsitikrino <= į- + sangrž. si- + tikrinti, tikrina, tikrino

---