įsitikrintinuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsitikrintinuoju (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsitikrintinas, mot. g. įsitikrintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsitikrintinas	įsitikrintini	įsitikrintina	įsitikrintinos	įsitikrintina	-
kilm.	įsitikrintino	įsitikrintinų	įsitikrintinos	įsitikrintinų	-	-
naud.	įsitikrintinam	įsitikrintiniems	įsitikrintinai	įsitikrintinoms	-	-
gal.	įsitikrintiną	įsitikrintinus	įsitikrintiną	įsitikrintinas	-	-
įnag.	įsitikrintinu	įsitikrintinais	įsitikrintina	įsitikrintinomis	-	-
viet.	įsitikrintiname	įsitikrintinuose	įsitikrintinoje	įsitikrintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsitikrintinasis	įsitikrintinieji	įsitikrintinoji	įsitikrintinosios	-	-
kilm.	įsitikrintinojo	įsitikrintinųjų	įsitikrintinosios	įsitikrintinųjų	-	-
naud.	įsitikrintinajam	įsitikrintiniesiems	įsitikrintinajai	įsitikrintinosioms	-	-
gal.	įsitikrintinąjį	įsitikrintinuosius	įsitikrintinąją	įsitikrintinąsias	-	-
įnag.	įsitikrintinuoju	įsitikrintinaisiais	įsitikrintinąja	įsitikrintinosiomis	-	-
viet.	įsitikrintinajame	įsitikrintinuosiuose	įsitikrintinojoje	įsitikrintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsitikrintinas, mot. g. įsitikrintina.
• Skiemenys: į-si-tik-rin-ti-nuo-ju

įsitikrintinuoju

1. tas, dėl kurio reikia įsitikrinti

Etimologija

<= įsitikrinti, įsitikrina, įsitikrino <= į- + sangrž. si- + tikrinti, tikrina, tikrino

---