įsitikrinta

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsitikrinta (būt. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsitikrintas, mot. g. įsitikrinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsitikrintas	įsitikrinti	įsitikrinta	įsitikrintos	įsitikrinta	-
kilm.	įsitikrinto	įsitikrintų	įsitikrintos	įsitikrintų	-	-
naud.	įsitikrintam	įsitikrintiems	įsitikrintai	įsitikrintoms	-	-
gal.	įsitikrintą	įsitikrintus	įsitikrintą	įsitikrintas	-	-
įnag.	įsitikrintu	įsitikrintais	įsitikrinta	įsitikrintomis	-	-
viet.	įsitikrintame	įsitikrintuose	įsitikrintoje	įsitikrintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsitikrintasis	įsitikrintieji	įsitikrintoji	įsitikrintosios	-	-
kilm.	įsitikrintojo	įsitikrintųjų	įsitikrintosios	įsitikrintųjų	-	-
naud.	įsitikrintajam	įsitikrintiesiems	įsitikrintajai	įsitikrintosioms	-	-
gal.	įsitikrintąjį	įsitikrintuosius	įsitikrintąją	įsitikrintąsias	-	-
įnag.	įsitikrintuoju	įsitikrintaisiais	įsitikrintąja	įsitikrintosiomis	-	-
viet.	įsitikrintajame	įsitikrintuosiuose	įsitikrintojoje	įsitikrintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsitikrintas.
• Skiemenys: į-si-tik-rin-ta

įsitikrinta

1. ta, kurią įsitikrino

Etimologija

<= įsitikrinti, įsitikrina, įsitikrino <= į- + sangrž. si- + tikrinti, tikrina, tikrino

Antonimai

    įsitikrinta: bendrai

neįsitikrinta (lt)

Vertimai

  įsitikrinta: bendrai

---