įsitikriną

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsitikriną (es. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsitikrinantis, mot. g. įsitikrinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsitikrinąs, įsitikrinantis	įsitikriną, įsitikrinantys	įsitikrinanti	įsitikrinančios	-	įsitikriną
kilm.	įsitikrinančio	įsitikrinančių	įsitikrinančios	įsitikrinančių	-	-
naud.	įsitikrinančiam	įsitikrinantiems, įsitikrinantiem	įsitikrinančiai	įsitikrinančioms, įsitikrinančiom	-	-
gal.	įsitikrinantį	įsitikrinančius	įsitikrinančią	įsitikrinančias	-	-
įnag.	įsitikrinančiu	įsitikrinančiais	įsitikrinančia	įsitikrinančiomis	-	-
viet.	įsitikrinančiame, įsitikrinančiam	įsitikrinančiuose, įsitikrinančiuos	įsitikrinančioje, įsitikrinančioj	įsitikrinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsitikrinantysis	įsitikrinantieji	įsitikrinančioji	įsitikrinančiosios	-	-
kilm.	įsitikrinančiojo	įsitikrinančiųjų	įsitikrinančiosios	įsitikrinančiųjų	-	-
naud.	įsitikrinančiajam	įsitikrinantiesiems	įsitikrinančiajai	įsitikrinančiosioms	-	-
gal.	įsitikrinantįjį	įsitikrinančiuosius	įsitikrinančiąją	įsitikrinančiąsias	-	-
įnag.	įsitikrinančiuoju	įsitikrinančiaisiais	įsitikrinančiąja	įsitikrinančiosiomis	-	-
viet.	įsitikrinančiajame	įsitikrinančiuosiuose	įsitikrinančiojoje	įsitikrinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsitikrinantis, mot. g. įsitikrinanti.
• Skiemenys: į-si-tik-ri-ną

įsitikriną

1. tas, kuris įsitikrina

Etimologija

<= įsitikrinti, įsitikrina, įsitikrino <= į- + sangrž. si- + tikrinti, tikrina, tikrino

---