įsitikintojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsitikintojo (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsitikintas, mot. g. įsitikinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsitikintas	įsitikinti	įsitikinta	įsitikintos	įsitikinta	-
kilm.	įsitikinto	įsitikintų	įsitikintos	įsitikintų	-	-
naud.	įsitikintam	įsitikintiems	įsitikintai	įsitikintoms	-	-
gal.	įsitikintą	įsitikintus	įsitikintą	įsitikintas	-	-
įnag.	įsitikintu	įsitikintais	įsitikinta	įsitikintomis	-	-
viet.	įsitikintame	įsitikintuose	įsitikintoje	įsitikintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsitikintasis	įsitikintieji	įsitikintoji	įsitikintosios	-	-
kilm.	įsitikintojo	įsitikintųjų	įsitikintosios	įsitikintųjų	-	-
naud.	įsitikintajam	įsitikintiesiems	įsitikintajai	įsitikintosioms	-	-
gal.	įsitikintąjį	įsitikintuosius	įsitikintąją	įsitikintąsias	-	-
įnag.	įsitikintuoju	įsitikintaisiais	įsitikintąja	įsitikintosiomis	-	-
viet.	įsitikintajame	įsitikintuosiuose	įsitikintojoje	įsitikintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsitikintas, mot. g. įsitikinta.
• Skiemenys: į-si-ti-kin-to-jo

įsitikintojo

1. tas, kurį įsitikino

Etimologija

<= įsitikinti, įsitikina, įsitikino <= į- + sangrž. si- + tikinti, tikina, tikino

---