įsitikinsiančia

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsitikinsiančia (būs. l. veik. dlv., mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsitikinsiantis, mot. g. įsitikinsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsitikinsiąs, įsitikinsiantis	įsitikinsią, įsitikinsiantys	įsitikinsianti	įsitikinsiančios	-	įsitikinsią
kilm.	įsitikinsiančio	įsitikinsiančių	įsitikinsiančios	įsitikinsiančių	-	-
naud.	įsitikinsiančiam	įsitikinsiantiems, įsitikinsiantiem	įsitikinsiančiai	įsitikinsiančioms, įsitikinsiančiom	-	-
gal.	įsitikinsiantį	įsitikinsiančius	įsitikinsiančią	įsitikinsiančias	-	-
įnag.	įsitikinsiančiu	įsitikinsiančiais	įsitikinsiančia	įsitikinsiančiomis	-	-
viet.	įsitikinsiančiame, įsitikinsiančiam	įsitikinsiančiuose, įsitikinsiančiuos	įsitikinsiančioje, įsitikinsiančioj	įsitikinsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsitikinsiantysis	įsitikinsiantieji	įsitikinsiančioji	įsitikinsiančiosios	-	-
kilm.	įsitikinsiančiojo	įsitikinsiančiųjų	įsitikinsiančiosios	įsitikinsiančiųjų	-	-
naud.	įsitikinsiančiajam	įsitikinsiantiesiems	įsitikinsiančiajai	įsitikinsiančiosioms	-	-
gal.	įsitikinsiantįjį	įsitikinsiančiuosius	įsitikinsiančiąją	įsitikinsiančiąsias	-	-
įnag.	įsitikinsiančiuoju	įsitikinsiančiaisiais	įsitikinsiančiąja	įsitikinsiančiosiomis	-	-
viet.	įsitikinsiančiajame	įsitikinsiančiuosiuose	įsitikinsiančiojoje	įsitikinsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsitikinsiantis, mot. g. įsitikinsianti.
• Skiemenys: į-si-ti-kin-sian-čia

įsitikinsiančia

1. ta, kuri įsitikins

Etimologija

<= įsitikinti, įsitikina, įsitikino <= į- + sangrž. si- + tikinti, tikina, tikino

---