įsitikinimu

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

įsitikinimu (dkt., vyr. g., vns. įnag.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: įsitikinimas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsitikinimas	įsitikinimai
kilm.	įsitikinimo	įsitikinimų
naud.	įsitikinimui	įsitikinimams
gal.	įsitikinimą	įsitikinimus
įnag.	įsitikinimu	įsitikinimais
viet.	įsitikinime	įsitikinimuose
šauksm.	įsitikinime	įsitikinimai

• Skiemenys: į-si-ti-ki-ni-mu
• žr. pagr. f. įsitikinimas

įsitikinimu

1. žr. veiksmas įsitikinti

Etimologija

<= įsitikinti, įsitikina, įsitikino <= į- + sangrž. si- + tikinti, tikina, tikino

---