įsitikindavusiąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsitikindavusiąja (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsitikindavęs, mot. g. įsitikindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsitikindavęs	įsitikindavę	įsitikindavusi, įsitikindavus	įsitikindavusios	-	įsitikindavę
kilm.	įsitikindavusio	įsitikindavusių	įsitikindavusios	įsitikindavusių	-	-
naud.	įsitikindavusiam	įsitikindavusiems	įsitikindavusiai	įsitikindavusioms	-	-
gal.	įsitikindavusį	įsitikindavusius	įsitikindavusią	įsitikindavusias	-	-
įnag.	įsitikindavusiu	įsitikindavusiais	įsitikindavusia	įsitikindavusiomis	-	-
viet.	įsitikindavusiame	įsitikindavusiuose	įsitikindavusioje	įsitikindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsitikindavusysis	įsitikindavusieji	įsitikindavusioji	įsitikindavusiosios	-	-
kilm.	įsitikindavusiojo	įsitikindavusiųjų	įsitikindavusiosios	įsitikindavusiųjų	-	-
naud.	įsitikindavusiajam	įsitikindavusiesiems	įsitikindavusiajai	įsitikindavusiosioms	-	-
gal.	įsitikindavusįjį	įsitikindavusiuosius	įsitikindavusiąją	įsitikindavusiąsias	-	-
įnag.	įsitikindavusiuoju	įsitikindavusiaisiais	įsitikindavusiąja	įsitikindavusiosiomis	-	-
viet.	įsitikindavusiajame	įsitikindavusiuosiuose	įsitikindavusiojoje	įsitikindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsitikindavęs, mot. g. įsitikindavusi.
• Skiemenys: į-si-ti-kin-da-vu-sią-ja

įsitikindavusiąja

1. ta, kuri įsitikindavo

Etimologija

<= įsitikinti, įsitikina, įsitikino <= į- + sangrž. si- + tikinti, tikina, tikino

---