įsitikinančiąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsitikinančiąja (es. l. veik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsitikinantis, mot. g. įsitikinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsitikinąs, įsitikinantis	įsitikiną, įsitikinantys	įsitikinanti	įsitikinančios	-	įsitikiną
kilm.	įsitikinančio	įsitikinančių	įsitikinančios	įsitikinančių	-	-
naud.	įsitikinančiam	įsitikinantiems, įsitikinantiem	įsitikinančiai	įsitikinančioms, įsitikinančiom	-	-
gal.	įsitikinantį	įsitikinančius	įsitikinančią	įsitikinančias	-	-
įnag.	įsitikinančiu	įsitikinančiais	įsitikinančia	įsitikinančiomis	-	-
viet.	įsitikinančiame, įsitikinančiam	įsitikinančiuose, įsitikinančiuos	įsitikinančioje, įsitikinančioj	įsitikinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsitikinantysis	įsitikinantieji	įsitikinančioji	įsitikinančiosios	-	-
kilm.	įsitikinančiojo	įsitikinančiųjų	įsitikinančiosios	įsitikinančiųjų	-	-
naud.	įsitikinančiajam	įsitikinantiesiems	įsitikinančiajai	įsitikinančiosioms	-	-
gal.	įsitikinantįjį	įsitikinančiuosius	įsitikinančiąją	įsitikinančiąsias	-	-
įnag.	įsitikinančiuoju	įsitikinančiaisiais	įsitikinančiąja	įsitikinančiosiomis	-	-
viet.	įsitikinančiajame	įsitikinančiuosiuose	įsitikinančiojoje	įsitikinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsitikinantis, mot. g. įsitikinanti.
• Skiemenys: į-si-ti-ki-nan-čią-ja

įsitikinančiąja

1. ta, kuri įsitikina

Etimologija

<= įsitikinti, įsitikina, įsitikino <= į- + sangrž. si- + tikinti, tikina, tikino

---