įsitikinamųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsitikinamųjų (es. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsitikinamas, mot. g. įsitikinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsitikinamas	įsitikinami	įsitikinama	įsitikinamos	įsitikinama	-
kilm.	įsitikinamo	įsitikinamų	įsitikinamos	įsitikinamų	-	-
naud.	įsitikinamam	įsitikinamiems	įsitikinamai	įsitikinamoms	-	-
gal.	įsitikinamą	įsitikinamus	įsitikinamą	įsitikinamas	-	-
įnag.	įsitikinamu	įsitikinamais	įsitikinama	įsitikinamomis	-	-
viet.	įsitikinamame	įsitikinamuose	įsitikinamoje	įsitikinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsitikinamasis	įsitikinamieji	įsitikinamoji	įsitikinamosios	-	-
kilm.	įsitikinamojo	įsitikinamųjų	įsitikinamosios	įsitikinamųjų	-	-
naud.	įsitikinamajam	įsitikinamiesiems	įsitikinamajai	įsitikinamosioms	-	-
gal.	įsitikinamąjį	įsitikinamuosius	įsitikinamąją	įsitikinamąsias	-	-
įnag.	įsitikinamuoju	įsitikinamaisiais	įsitikinamąja	įsitikinamosiomis	-	-
viet.	įsitikinamajame	įsitikinamuosiuose	įsitikinamojoje	įsitikinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsitikinamas, mot. g. įsitikinama.
• Skiemenys: į-si-ti-ki-na-mų-jų

įsitikinamųjų

1. tas, kurį įsitikina

Etimologija

<= įsitikinti, įsitikina, įsitikino <= į- + sangrž. si- + tikinti, tikina, tikino

---