įsiskaičiusio

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsiskaičiusio (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsiskaitęs, mot. g. įsiskaičiusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsiskaitęs	įsiskaitę	įsiskaičiusi, įsiskaičius	įsiskaičiusios	-	įsiskaitę
kilm.	įsiskaičiusio	įsiskaičiusių	įsiskaičiusios	įsiskaičiusių	-	-
naud.	įsiskaičiusiam	įsiskaičiusiems	įsiskaičiusiai	įsiskaičiusioms	-	-
gal.	įsiskaičiusį	įsiskaičiusius	įsiskaičiusią	įsiskaičiusias	-	-
įnag.	įsiskaičiusiu	įsiskaičiusiais	įsiskaičiusia	įsiskaičiusiomis	-	-
viet.	įsiskaičiusiame	įsiskaičiusiuose	įsiskaičiusioje	įsiskaičiusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsiskaičiusysis	įsiskaičiusieji	įsiskaičiusioji	įsiskaičiusiosios	-	-
kilm.	įsiskaičiusiojo	įsiskaičiusiųjų	įsiskaičiusiosios	įsiskaičiusiųjų	-	-
naud.	įsiskaičiusiajam	įsiskaičiusiesiems	įsiskaičiusiajai	įsiskaičiusiosioms	-	-
gal.	įsiskaičiusįjį	įsiskaičiusiuosius	įsiskaičiusiąją	įsiskaičiusiąsias	-	-
įnag.	įsiskaičiusiuoju	įsiskaičiusiaisiais	įsiskaičiusiąja	įsiskaičiusiosiomis	-	-
viet.	įsiskaičiusiajame	įsiskaičiusiuosiuose	įsiskaičiusiojoje	įsiskaičiusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsiskaitęs, mot. g. įsiskaičiusi.
• Skiemenys: į-si-skai-čiu-sio

įsiskaičiusio

1. tas, kuris įsiskaitė

Etimologija

<= įsiskaityti, įsiskaito, įsiskaitė <= į- + sangrž. si- + skaityti, skaito, skaitė

---