įsisapnuotinomis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsisapnuotinomis (reik. dlv., mot. g. dgs. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsisapnuotinas, mot. g. įsisapnuotina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsisapnuotinas	įsisapnuotini	įsisapnuotina	įsisapnuotinos	įsisapnuotina	-
kilm.	įsisapnuotino	įsisapnuotinų	įsisapnuotinos	įsisapnuotinų	-	-
naud.	įsisapnuotinam	įsisapnuotiniems	įsisapnuotinai	įsisapnuotinoms	-	-
gal.	įsisapnuotiną	įsisapnuotinus	įsisapnuotiną	įsisapnuotinas	-	-
įnag.	įsisapnuotinu	įsisapnuotinais	įsisapnuotina	įsisapnuotinomis	-	-
viet.	įsisapnuotiname	įsisapnuotinuose	įsisapnuotinoje	įsisapnuotinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsisapnuotinasis	įsisapnuotinieji	įsisapnuotinoji	įsisapnuotinosios	-	-
kilm.	įsisapnuotinojo	įsisapnuotinųjų	įsisapnuotinosios	įsisapnuotinųjų	-	-
naud.	įsisapnuotinajam	įsisapnuotiniesiems	įsisapnuotinajai	įsisapnuotinosioms	-	-
gal.	įsisapnuotinąjį	įsisapnuotinuosius	įsisapnuotinąją	įsisapnuotinąsias	-	-
įnag.	įsisapnuotinuoju	įsisapnuotinaisiais	įsisapnuotinąja	įsisapnuotinosiomis	-	-
viet.	įsisapnuotinajame	įsisapnuotinuosiuose	įsisapnuotinojoje	įsisapnuotinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsisapnuotinas, mot. g. įsisapnuotina.
• Skiemenys: į-si-sap-nuo-ti-no-mis

įsisapnuotinomis

1. ta, dėl kurios reikia įsisapnuoti

Etimologija

<= įsisapnuoti, įsisapnuoja, įsisapnavo <= į- + sangrž. si- + sapnuoti, sapnuoja, sapnavo <= Iš daiktavardžio sapnas.

---