įsisapnuosimais

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsisapnuosimais (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsisapnuosimas, mot. g. įsisapnuosima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsisapnuosimas	įsisapnuosimi	įsisapnuosima	įsisapnuosimos	įsisapnuosima	-
kilm.	įsisapnuosimo	įsisapnuosimų	įsisapnuosimos	įsisapnuosimų	-	-
naud.	įsisapnuosimam	įsisapnuosimiems	įsisapnuosimai	įsisapnuosimoms	-	-
gal.	įsisapnuosimą	įsisapnuosimus	įsisapnuosimą	įsisapnuosimas	-	-
įnag.	įsisapnuosimu	įsisapnuosimais	įsisapnuosima	įsisapnuosimomis	-	-
viet.	įsisapnuosimame	įsisapnuosimuose	įsisapnuosimoje	įsisapnuosimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsisapnuosimasis	įsisapnuosimieji	įsisapnuosimoji	įsisapnuosimosios	-	-
kilm.	įsisapnuosimojo	įsisapnuosimųjų	įsisapnuosimosios	įsisapnuosimųjų	-	-
naud.	įsisapnuosimajam	įsisapnuosimiesiems	įsisapnuosimajai	įsisapnuosimosioms	-	-
gal.	įsisapnuosimąjį	įsisapnuosimuosius	įsisapnuosimąją	įsisapnuosimąsias	-	-
įnag.	įsisapnuosimuoju	įsisapnuosimaisiais	įsisapnuosimąja	įsisapnuosimosiomis	-	-
viet.	įsisapnuosimajame	įsisapnuosimuosiuose	įsisapnuosimojoje	įsisapnuosimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsisapnuosimas, mot. g. įsisapnuosima.
• Skiemenys: į-si-sap-nuo-si-mais

įsisapnuosimais

1. tas, kurį įsisapnuos

Etimologija

<= įsisapnuoti, įsisapnuoja, įsisapnavo <= į- + sangrž. si- + sapnuoti, sapnuoja, sapnavo <= Iš daiktavardžio sapnas.

---