įsimąstytojų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

įsimąstytojų (dkt., vyr. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: įsimąstytojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsimąstytojas	įsimąstytojai
kilm.	įsimąstytojo	įsimąstytojų
naud.	įsimąstytojui	įsimąstytojams
gal.	įsimąstytoją	įsimąstytojus
įnag.	įsimąstytoju	įsimąstytojais
viet.	įsimąstytojuje	įsimąstytojuose
šauksm.	įsimąstytojau	įsimąstytojai

• Skiemenys: į-si-mąs-ty-to-jų
• žr. pagr. f. įsimąstytojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. įsimąstytoja.

įsimąstytojų

1. tas, kuris įsimąsto

Etimologija

<= įsimąstyti, įsimąsto, įsimąstė <= į- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---

Daiktavardis

įsimąstytojų (dkt., mot. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: įsimąstytoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsimąstytoja	įsimąstytojos
kilm.	įsimąstytojos	įsimąstytojų
naud.	įsimąstytojai	įsimąstytojoms
gal.	įsimąstytoją	įsimąstytojas
įnag.	įsimąstytoja	įsimąstytojomis
viet.	įsimąstytojoje	įsimąstytojose
šauksm.	įsimąstytoja	įsimąstytojos

• Skiemenys: į-si-mąs-ty-to-jų
• žr. pagr. f. įsimąstytoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. įsimąstytojas.

įsimąstytojų

1. ta, kuri įsimąsto

Etimologija

<= įsimąstyti, įsimąsto, įsimąstė <= į- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---