įsimąstymu

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

įsimąstymu (dkt., vyr. g., vns. įnag.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: įsimąstymas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsimąstymas	įsimąstymai
kilm.	įsimąstymo	įsimąstymų
naud.	įsimąstymui	įsimąstymams
gal.	įsimąstymą	įsimąstymus
įnag.	įsimąstymu	įsimąstymais
viet.	įsimąstyme	įsimąstymuose
šauksm.	įsimąstyme	įsimąstymai

• Skiemenys: į-si-mąs-ty-mu
• žr. pagr. f. įsimąstymas

įsimąstymu

1. žr. veiksmas įsimąstyti

Etimologija

<= įsimąstyti, įsimąsto, įsimąstė <= į- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---