įsijaudintųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsijaudintųjų (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsijaudintas, mot. g. įsijaudinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsijaudintas	įsijaudinti	įsijaudinta	įsijaudintos	įsijaudinta	-
kilm.	įsijaudinto	įsijaudintų	įsijaudintos	įsijaudintų	-	-
naud.	įsijaudintam	įsijaudintiems	įsijaudintai	įsijaudintoms	-	-
gal.	įsijaudintą	įsijaudintus	įsijaudintą	įsijaudintas	-	-
įnag.	įsijaudintu	įsijaudintais	įsijaudinta	įsijaudintomis	-	-
viet.	įsijaudintame	įsijaudintuose	įsijaudintoje	įsijaudintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsijaudintasis	įsijaudintieji	įsijaudintoji	įsijaudintosios	-	-
kilm.	įsijaudintojo	įsijaudintųjų	įsijaudintosios	įsijaudintųjų	-	-
naud.	įsijaudintajam	įsijaudintiesiems	įsijaudintajai	įsijaudintosioms	-	-
gal.	įsijaudintąjį	įsijaudintuosius	įsijaudintąją	įsijaudintąsias	-	-
įnag.	įsijaudintuoju	įsijaudintaisiais	įsijaudintąja	įsijaudintosiomis	-	-
viet.	įsijaudintajame	įsijaudintuosiuose	įsijaudintojoje	įsijaudintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsijaudintas, mot. g. įsijaudinta.
• Skiemenys: į-si-jau-din-tų-jų

įsijaudintųjų

1. tas, kurį įsijaudino

Etimologija

<= įsijaudinti, įsijaudina, įsijaudino <= į- + sangrž. si- + jaudinti, jaudina, jaudino

---