įsijaudindavusio

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsijaudindavusio (būt. d. l. veik. dlv., vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsijaudindavęs, mot. g. įsijaudindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsijaudindavęs	įsijaudindavę	įsijaudindavusi, įsijaudindavus	įsijaudindavusios	-	įsijaudindavę
kilm.	įsijaudindavusio	įsijaudindavusių	įsijaudindavusios	įsijaudindavusių	-	-
naud.	įsijaudindavusiam	įsijaudindavusiems	įsijaudindavusiai	įsijaudindavusioms	-	-
gal.	įsijaudindavusį	įsijaudindavusius	įsijaudindavusią	įsijaudindavusias	-	-
įnag.	įsijaudindavusiu	įsijaudindavusiais	įsijaudindavusia	įsijaudindavusiomis	-	-
viet.	įsijaudindavusiame	įsijaudindavusiuose	įsijaudindavusioje	įsijaudindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsijaudindavusysis	įsijaudindavusieji	įsijaudindavusioji	įsijaudindavusiosios	-	-
kilm.	įsijaudindavusiojo	įsijaudindavusiųjų	įsijaudindavusiosios	įsijaudindavusiųjų	-	-
naud.	įsijaudindavusiajam	įsijaudindavusiesiems	įsijaudindavusiajai	įsijaudindavusiosioms	-	-
gal.	įsijaudindavusįjį	įsijaudindavusiuosius	įsijaudindavusiąją	įsijaudindavusiąsias	-	-
įnag.	įsijaudindavusiuoju	įsijaudindavusiaisiais	įsijaudindavusiąja	įsijaudindavusiosiomis	-	-
viet.	įsijaudindavusiajame	įsijaudindavusiuosiuose	įsijaudindavusiojoje	įsijaudindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsijaudindavęs, mot. g. įsijaudindavusi.
• Skiemenys: į-si-jau-din-da-vu-sio

įsijaudindavusio

1. tas, kuris įsijaudindavo

Etimologija

<= įsijaudinti, įsijaudina, įsijaudino <= į- + sangrž. si- + jaudinti, jaudina, jaudino

---