įsijaudinančių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsijaudinančių (es. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsijaudinantis, mot. g. įsijaudinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsijaudinąs, įsijaudinantis	įsijaudiną, įsijaudinantys	įsijaudinanti	įsijaudinančios	-	įsijaudiną
kilm.	įsijaudinančio	įsijaudinančių	įsijaudinančios	įsijaudinančių	-	-
naud.	įsijaudinančiam	įsijaudinantiems, įsijaudinantiem	įsijaudinančiai	įsijaudinančioms, įsijaudinančiom	-	-
gal.	įsijaudinantį	įsijaudinančius	įsijaudinančią	įsijaudinančias	-	-
įnag.	įsijaudinančiu	įsijaudinančiais	įsijaudinančia	įsijaudinančiomis	-	-
viet.	įsijaudinančiame, įsijaudinančiam	įsijaudinančiuose, įsijaudinančiuos	įsijaudinančioje, įsijaudinančioj	įsijaudinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsijaudinantysis	įsijaudinantieji	įsijaudinančioji	įsijaudinančiosios	-	-
kilm.	įsijaudinančiojo	įsijaudinančiųjų	įsijaudinančiosios	įsijaudinančiųjų	-	-
naud.	įsijaudinančiajam	įsijaudinantiesiems	įsijaudinančiajai	įsijaudinančiosioms	-	-
gal.	įsijaudinantįjį	įsijaudinančiuosius	įsijaudinančiąją	įsijaudinančiąsias	-	-
įnag.	įsijaudinančiuoju	įsijaudinančiaisiais	įsijaudinančiąja	įsijaudinančiosiomis	-	-
viet.	įsijaudinančiajame	įsijaudinančiuosiuose	įsijaudinančiojoje	įsijaudinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsijaudinantis, mot. g. įsijaudinanti.
• Skiemenys: į-si-jau-di-nan-čių

įsijaudinančių

1. tas, kuris įsijaudina

Etimologija

<= įsijaudinti, įsijaudina, įsijaudino <= į- + sangrž. si- + jaudinti, jaudina, jaudino

---