įsigertinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsigertinų (reik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsigertinas, mot. g. įsigertina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsigertinas	įsigertini	įsigertina	įsigertinos	įsigertina	-
kilm.	įsigertino	įsigertinų	įsigertinos	įsigertinų	-	-
naud.	įsigertinam	įsigertiniems	įsigertinai	įsigertinoms	-	-
gal.	įsigertiną	įsigertinus	įsigertiną	įsigertinas	-	-
įnag.	įsigertinu	įsigertinais	įsigertina	įsigertinomis	-	-
viet.	įsigertiname	įsigertinuose	įsigertinoje	įsigertinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsigertinasis	įsigertinieji	įsigertinoji	įsigertinosios	-	-
kilm.	įsigertinojo	įsigertinųjų	įsigertinosios	įsigertinųjų	-	-
naud.	įsigertinajam	įsigertiniesiems	įsigertinajai	įsigertinosioms	-	-
gal.	įsigertinąjį	įsigertinuosius	įsigertinąją	įsigertinąsias	-	-
įnag.	įsigertinuoju	įsigertinaisiais	įsigertinąja	įsigertinosiomis	-	-
viet.	įsigertinajame	įsigertinuosiuose	įsigertinojoje	įsigertinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsigertinas, mot. g. įsigertina.
• Skiemenys: į-si-ger-ti-nų

įsigertinų

1. tas, dėl kurio reikia įsigerti

Etimologija

<= įsigerti, įsigeria, įsigėrė <= į- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

---