įsigeriamus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsigeriamus (es. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsigeriamas, mot. g. įsigeriama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsigeriamas	įsigeriami	įsigeriama	įsigeriamos	įsigeriama	-
kilm.	įsigeriamo	įsigeriamų	įsigeriamos	įsigeriamų	-	-
naud.	įsigeriamam	įsigeriamiems	įsigeriamai	įsigeriamoms	-	-
gal.	įsigeriamą	įsigeriamus	įsigeriamą	įsigeriamas	-	-
įnag.	įsigeriamu	įsigeriamais	įsigeriama	įsigeriamomis	-	-
viet.	įsigeriamame	įsigeriamuose	įsigeriamoje	įsigeriamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsigeriamasis	įsigeriamieji	įsigeriamoji	įsigeriamosios	-	-
kilm.	įsigeriamojo	įsigeriamųjų	įsigeriamosios	įsigeriamųjų	-	-
naud.	įsigeriamajam	įsigeriamiesiems	įsigeriamajai	įsigeriamosioms	-	-
gal.	įsigeriamąjį	įsigeriamuosius	įsigeriamąją	įsigeriamąsias	-	-
įnag.	įsigeriamuoju	įsigeriamaisiais	įsigeriamąja	įsigeriamosiomis	-	-
viet.	įsigeriamajame	įsigeriamuosiuose	įsigeriamojoje	įsigeriamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsigeriamas, mot. g. įsigeriama.
• Skiemenys: į-si-ge-ria-mus

įsigeriamus

1. tas, kurį įsigeria

Etimologija

<= įsigerti, įsigeria, įsigėrė <= į- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

---