įsigėrikus

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

įsigėrikus (dkt., vyr. g., dgs. gal.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: įsigėrikas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsigėrikas	įsigėrikai
kilm.	įsigėriko	įsigėrikų
naud.	įsigėrikui	įsigėrikams
gal.	įsigėriką	įsigėrikus
įnag.	įsigėriku	įsigėrikais
viet.	įsigėrike	įsigėrikuose
šauksm.	įsigėrike	įsigėrikai

• Skiemenys: į-si-gė-ri-kus
• žr. pagr. f. įsigėrikas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. įsigėrikė.

įsigėrikus

1. tas, kuris įsigeria

Etimologija

<= įsigerti, įsigeria, įsigėrė <= į- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

---