įsidrįstinus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsidrįstinus (reik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsidrįstinas, mot. g. įsidrįstina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsidrįstinas	įsidrįstini	įsidrįstina	įsidrįstinos	įsidrįstina	-
kilm.	įsidrįstino	įsidrįstinų	įsidrįstinos	įsidrįstinų	-	-
naud.	įsidrįstinam	įsidrįstiniems	įsidrįstinai	įsidrįstinoms	-	-
gal.	įsidrįstiną	įsidrįstinus	įsidrįstiną	įsidrįstinas	-	-
įnag.	įsidrįstinu	įsidrįstinais	įsidrįstina	įsidrįstinomis	-	-
viet.	įsidrįstiname	įsidrįstinuose	įsidrįstinoje	įsidrįstinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsidrįstinasis	įsidrįstinieji	įsidrįstinoji	įsidrįstinosios	-	-
kilm.	įsidrįstinojo	įsidrįstinųjų	įsidrįstinosios	įsidrįstinųjų	-	-
naud.	įsidrįstinajam	įsidrįstiniesiems	įsidrįstinajai	įsidrįstinosioms	-	-
gal.	įsidrįstinąjį	įsidrįstinuosius	įsidrįstinąją	įsidrįstinąsias	-	-
įnag.	įsidrįstinuoju	įsidrįstinaisiais	įsidrįstinąja	įsidrįstinosiomis	-	-
viet.	įsidrįstinajame	įsidrįstinuosiuose	įsidrįstinojoje	įsidrįstinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsidrįstinas, mot. g. įsidrįstina.
• Skiemenys: į-si-drįs-ti-nus

įsidrįstinus

1. tas, dėl kurio reikia įsidrįsti

Etimologija

<= įsidrįsti, įsidrįsta, įsidrįso <= į- + sangrž. si- + drįsti, drįsta, drįso

---