įsidrįsimam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsidrįsimam (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsidrįsimas, mot. g. įsidrįsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsidrįsimas	įsidrįsimi	įsidrįsima	įsidrįsimos	įsidrįsima	-
kilm.	įsidrįsimo	įsidrįsimų	įsidrįsimos	įsidrįsimų	-	-
naud.	įsidrįsimam	įsidrįsimiems	įsidrįsimai	įsidrįsimoms	-	-
gal.	įsidrįsimą	įsidrįsimus	įsidrįsimą	įsidrįsimas	-	-
įnag.	įsidrįsimu	įsidrįsimais	įsidrįsima	įsidrįsimomis	-	-
viet.	įsidrįsimame	įsidrįsimuose	įsidrįsimoje	įsidrįsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsidrįsimasis	įsidrįsimieji	įsidrįsimoji	įsidrįsimosios	-	-
kilm.	įsidrįsimojo	įsidrįsimųjų	įsidrįsimosios	įsidrįsimųjų	-	-
naud.	įsidrįsimajam	įsidrįsimiesiems	įsidrįsimajai	įsidrįsimosioms	-	-
gal.	įsidrįsimąjį	įsidrįsimuosius	įsidrįsimąją	įsidrįsimąsias	-	-
įnag.	įsidrįsimuoju	įsidrįsimaisiais	įsidrįsimąja	įsidrįsimosiomis	-	-
viet.	įsidrįsimajame	įsidrįsimuosiuose	įsidrįsimojoje	įsidrįsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsidrįsimas, mot. g. įsidrįsima.
• Skiemenys: į-si-drį-si-mam

įsidrįsimam

1. tas, kurį įsidrįs

Etimologija

<= įsidrįsti, įsidrįsta, įsidrįso <= į- + sangrž. si- + drįsti, drįsta, drįso

---