įsapnuotinus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsapnuotinus (reik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsapnuotinas, mot. g. įsapnuotina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsapnuotinas	įsapnuotini	įsapnuotina	įsapnuotinos	įsapnuotina	-
kilm.	įsapnuotino	įsapnuotinų	įsapnuotinos	įsapnuotinų	-	-
naud.	įsapnuotinam	įsapnuotiniems	įsapnuotinai	įsapnuotinoms	-	-
gal.	įsapnuotiną	įsapnuotinus	įsapnuotiną	įsapnuotinas	-	-
įnag.	įsapnuotinu	įsapnuotinais	įsapnuotina	įsapnuotinomis	-	-
viet.	įsapnuotiname	įsapnuotinuose	įsapnuotinoje	įsapnuotinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsapnuotinasis	įsapnuotinieji	įsapnuotinoji	įsapnuotinosios	-	-
kilm.	įsapnuotinojo	įsapnuotinųjų	įsapnuotinosios	įsapnuotinųjų	-	-
naud.	įsapnuotinajam	įsapnuotiniesiems	įsapnuotinajai	įsapnuotinosioms	-	-
gal.	įsapnuotinąjį	įsapnuotinuosius	įsapnuotinąją	įsapnuotinąsias	-	-
įnag.	įsapnuotinuoju	įsapnuotinaisiais	įsapnuotinąja	įsapnuotinosiomis	-	-
viet.	įsapnuotinajame	įsapnuotinuosiuose	įsapnuotinojoje	įsapnuotinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsapnuotinas, mot. g. įsapnuotina.
• Skiemenys: į-sap-nuo-ti-nus

įsapnuotinus

1. tas, dėl kurio reikia įsapnuoti

Etimologija

<= įsapnuoti, įsapnuoja, įsapnavo <= į- + sapnuoti, sapnuoja, sapnavo <= Iš daiktavardžio sapnas.

---