įsapnuosimasis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsapnuosimasis (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsapnuosimas, mot. g. įsapnuosima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsapnuosimas	įsapnuosimi	įsapnuosima	įsapnuosimos	įsapnuosima	-
kilm.	įsapnuosimo	įsapnuosimų	įsapnuosimos	įsapnuosimų	-	-
naud.	įsapnuosimam	įsapnuosimiems	įsapnuosimai	įsapnuosimoms	-	-
gal.	įsapnuosimą	įsapnuosimus	įsapnuosimą	įsapnuosimas	-	-
įnag.	įsapnuosimu	įsapnuosimais	įsapnuosima	įsapnuosimomis	-	-
viet.	įsapnuosimame	įsapnuosimuose	įsapnuosimoje	įsapnuosimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsapnuosimasis	įsapnuosimieji	įsapnuosimoji	įsapnuosimosios	-	-
kilm.	įsapnuosimojo	įsapnuosimųjų	įsapnuosimosios	įsapnuosimųjų	-	-
naud.	įsapnuosimajam	įsapnuosimiesiems	įsapnuosimajai	įsapnuosimosioms	-	-
gal.	įsapnuosimąjį	įsapnuosimuosius	įsapnuosimąją	įsapnuosimąsias	-	-
įnag.	įsapnuosimuoju	įsapnuosimaisiais	įsapnuosimąja	įsapnuosimosiomis	-	-
viet.	įsapnuosimajame	įsapnuosimuosiuose	įsapnuosimojoje	įsapnuosimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsapnuosimas, mot. g. įsapnuosima.
• Skiemenys: į-sap-nuo-si-ma-sis

įsapnuosimasis

1. tas, kurį įsapnuos

Etimologija

<= įsapnuoti, įsapnuoja, įsapnavo <= į- + sapnuoti, sapnuoja, sapnavo <= Iš daiktavardžio sapnas.

---