įsapnuodavusiajam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsapnuodavusiajam (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsapnuodavęs, mot. g. įsapnuodavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsapnuodavęs	įsapnuodavę	įsapnuodavusi, įsapnuodavus	įsapnuodavusios	-	įsapnuodavę
kilm.	įsapnuodavusio	įsapnuodavusių	įsapnuodavusios	įsapnuodavusių	-	-
naud.	įsapnuodavusiam	įsapnuodavusiems	įsapnuodavusiai	įsapnuodavusioms	-	-
gal.	įsapnuodavusį	įsapnuodavusius	įsapnuodavusią	įsapnuodavusias	-	-
įnag.	įsapnuodavusiu	įsapnuodavusiais	įsapnuodavusia	įsapnuodavusiomis	-	-
viet.	įsapnuodavusiame	įsapnuodavusiuose	įsapnuodavusioje	įsapnuodavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsapnuodavusysis	įsapnuodavusieji	įsapnuodavusioji	įsapnuodavusiosios	-	-
kilm.	įsapnuodavusiojo	įsapnuodavusiųjų	įsapnuodavusiosios	įsapnuodavusiųjų	-	-
naud.	įsapnuodavusiajam	įsapnuodavusiesiems	įsapnuodavusiajai	įsapnuodavusiosioms	-	-
gal.	įsapnuodavusįjį	įsapnuodavusiuosius	įsapnuodavusiąją	įsapnuodavusiąsias	-	-
įnag.	įsapnuodavusiuoju	įsapnuodavusiaisiais	įsapnuodavusiąja	įsapnuodavusiosiomis	-	-
viet.	įsapnuodavusiajame	įsapnuodavusiuosiuose	įsapnuodavusiojoje	įsapnuodavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsapnuodavęs, mot. g. įsapnuodavusi.
• Skiemenys: į-sap-nuo-da-vu-sia-jam

įsapnuodavusiajam

1. tas, kuris įsapnuodavo

Etimologija

<= įsapnuoti, įsapnuoja, įsapnavo <= į- + sapnuoti, sapnuoja, sapnavo <= Iš daiktavardžio sapnas.

---