įragindavusio

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įragindavusio (būt. d. l. veik. dlv., vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įragindavęs, mot. g. įragindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įragindavęs	įragindavę	įragindavusi, įragindavus	įragindavusios	-	įragindavę
kilm.	įragindavusio	įragindavusių	įragindavusios	įragindavusių	-	-
naud.	įragindavusiam	įragindavusiems	įragindavusiai	įragindavusioms	-	-
gal.	įragindavusį	įragindavusius	įragindavusią	įragindavusias	-	-
įnag.	įragindavusiu	įragindavusiais	įragindavusia	įragindavusiomis	-	-
viet.	įragindavusiame	įragindavusiuose	įragindavusioje	įragindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įragindavusysis	įragindavusieji	įragindavusioji	įragindavusiosios	-	-
kilm.	įragindavusiojo	įragindavusiųjų	įragindavusiosios	įragindavusiųjų	-	-
naud.	įragindavusiajam	įragindavusiesiems	įragindavusiajai	įragindavusiosioms	-	-
gal.	įragindavusįjį	įragindavusiuosius	įragindavusiąją	įragindavusiąsias	-	-
įnag.	įragindavusiuoju	įragindavusiaisiais	įragindavusiąja	įragindavusiosiomis	-	-
viet.	įragindavusiajame	įragindavusiuosiuose	įragindavusiojoje	įragindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įragindavęs, mot. g. įragindavusi.
• Skiemenys: į-ra-gin-da-vu-sio

įragindavusio

1. tas, kuris įragindavo

Etimologija

<= įraginti, įragina, įragino <= į- + raginti, ragina, ragino

---