įnervinusiame

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įnervinusiame (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įnervinęs, mot. g. įnervinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įnervinęs	įnervinę	įnervinusi, įnervinus	įnervinusios	-	įnervinę
kilm.	įnervinusio	įnervinusių	įnervinusios	įnervinusių	-	-
naud.	įnervinusiam	įnervinusiems	įnervinusiai	įnervinusioms	-	-
gal.	įnervinusį	įnervinusius	įnervinusią	įnervinusias	-	-
įnag.	įnervinusiu	įnervinusiais	įnervinusia	įnervinusiomis	-	-
viet.	įnervinusiame	įnervinusiuose	įnervinusioje	įnervinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įnervinusysis	įnervinusieji	įnervinusioji	įnervinusiosios	-	-
kilm.	įnervinusiojo	įnervinusiųjų	įnervinusiosios	įnervinusiųjų	-	-
naud.	įnervinusiajam	įnervinusiesiems	įnervinusiajai	įnervinusiosioms	-	-
gal.	įnervinusįjį	įnervinusiuosius	įnervinusiąją	įnervinusiąsias	-	-
įnag.	įnervinusiuoju	įnervinusiaisiais	įnervinusiąja	įnervinusiosiomis	-	-
viet.	įnervinusiajame	įnervinusiuosiuose	įnervinusiojoje	įnervinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įnervinęs, mot. g. įnervinusi.
• Skiemenys: į-ner-vi-nu-sia-me

įnervinusiame

1. tas, kuris įnervino

Etimologija

<= įnervinti, įnervina, įnervino <= į- + nervinti, nervina, nervino

---