įnervintinieji

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įnervintinieji (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įnervintinas, mot. g. įnervintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įnervintinas	įnervintini	įnervintina	įnervintinos	įnervintina	-
kilm.	įnervintino	įnervintinų	įnervintinos	įnervintinų	-	-
naud.	įnervintinam	įnervintiniems	įnervintinai	įnervintinoms	-	-
gal.	įnervintiną	įnervintinus	įnervintiną	įnervintinas	-	-
įnag.	įnervintinu	įnervintinais	įnervintina	įnervintinomis	-	-
viet.	įnervintiname	įnervintinuose	įnervintinoje	įnervintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įnervintinasis	įnervintinieji	įnervintinoji	įnervintinosios	-	-
kilm.	įnervintinojo	įnervintinųjų	įnervintinosios	įnervintinųjų	-	-
naud.	įnervintinajam	įnervintiniesiems	įnervintinajai	įnervintinosioms	-	-
gal.	įnervintinąjį	įnervintinuosius	įnervintinąją	įnervintinąsias	-	-
įnag.	įnervintinuoju	įnervintinaisiais	įnervintinąja	įnervintinosiomis	-	-
viet.	įnervintinajame	įnervintinuosiuose	įnervintinojoje	įnervintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įnervintinas, mot. g. įnervintina.
• Skiemenys: į-ner-vin-ti-nie-ji

įnervintinieji

1. tas, dėl kurio reikia įnervinti

Etimologija

<= įnervinti, įnervina, įnervino <= į- + nervinti, nervina, nervino

---