įnervindavusiais

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įnervindavusiais (būt. d. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įnervindavęs, mot. g. įnervindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įnervindavęs	įnervindavę	įnervindavusi, įnervindavus	įnervindavusios	-	įnervindavę
kilm.	įnervindavusio	įnervindavusių	įnervindavusios	įnervindavusių	-	-
naud.	įnervindavusiam	įnervindavusiems	įnervindavusiai	įnervindavusioms	-	-
gal.	įnervindavusį	įnervindavusius	įnervindavusią	įnervindavusias	-	-
įnag.	įnervindavusiu	įnervindavusiais	įnervindavusia	įnervindavusiomis	-	-
viet.	įnervindavusiame	įnervindavusiuose	įnervindavusioje	įnervindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įnervindavusysis	įnervindavusieji	įnervindavusioji	įnervindavusiosios	-	-
kilm.	įnervindavusiojo	įnervindavusiųjų	įnervindavusiosios	įnervindavusiųjų	-	-
naud.	įnervindavusiajam	įnervindavusiesiems	įnervindavusiajai	įnervindavusiosioms	-	-
gal.	įnervindavusįjį	įnervindavusiuosius	įnervindavusiąją	įnervindavusiąsias	-	-
įnag.	įnervindavusiuoju	įnervindavusiaisiais	įnervindavusiąja	įnervindavusiosiomis	-	-
viet.	įnervindavusiajame	įnervindavusiuosiuose	įnervindavusiojoje	įnervindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įnervindavęs, mot. g. įnervindavusi.
• Skiemenys: į-ner-vin-da-vu-siais

įnervindavusiais

1. tas, kuris įnervindavo

Etimologija

<= įnervinti, įnervina, įnervino <= į- + nervinti, nervina, nervino

---