įnervinamąją

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įnervinamąją (es. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įnervinamas, mot. g. įnervinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įnervinamas	įnervinami	įnervinama	įnervinamos	įnervinama	-
kilm.	įnervinamo	įnervinamų	įnervinamos	įnervinamų	-	-
naud.	įnervinamam	įnervinamiems	įnervinamai	įnervinamoms	-	-
gal.	įnervinamą	įnervinamus	įnervinamą	įnervinamas	-	-
įnag.	įnervinamu	įnervinamais	įnervinama	įnervinamomis	-	-
viet.	įnervinamame	įnervinamuose	įnervinamoje	įnervinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įnervinamasis	įnervinamieji	įnervinamoji	įnervinamosios	-	-
kilm.	įnervinamojo	įnervinamųjų	įnervinamosios	įnervinamųjų	-	-
naud.	įnervinamajam	įnervinamiesiems	įnervinamajai	įnervinamosioms	-	-
gal.	įnervinamąjį	įnervinamuosius	įnervinamąją	įnervinamąsias	-	-
įnag.	įnervinamuoju	įnervinamaisiais	įnervinamąja	įnervinamosiomis	-	-
viet.	įnervinamajame	įnervinamuosiuose	įnervinamojoje	įnervinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įnervinamas, mot. g. įnervinama.
• Skiemenys: į-ner-vi-na-mą-ją

įnervinamąją

1. ta, kurią įnervina

Etimologija

<= įnervinti, įnervina, įnervino <= į- + nervinti, nervina, nervino

---