įmingamo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įmingamo (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įmingamas, mot. g. įmingama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įmingamas	įmingami	įmingama	įmingamos	įmingama	-
kilm.	įmingamo	įmingamų	įmingamos	įmingamų	-	-
naud.	įmingamam	įmingamiems	įmingamai	įmingamoms	-	-
gal.	įmingamą	įmingamus	įmingamą	įmingamas	-	-
įnag.	įmingamu	įmingamais	įmingama	įmingamomis	-	-
viet.	įmingamame	įmingamuose	įmingamoje	įmingamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įmingamasis	įmingamieji	įmingamoji	įmingamosios	-	-
kilm.	įmingamojo	įmingamųjų	įmingamosios	įmingamųjų	-	-
naud.	įmingamajam	įmingamiesiems	įmingamajai	įmingamosioms	-	-
gal.	įmingamąjį	įmingamuosius	įmingamąją	įmingamąsias	-	-
įnag.	įmingamuoju	įmingamaisiais	įmingamąja	įmingamosiomis	-	-
viet.	įmingamajame	įmingamuosiuose	įmingamojoje	įmingamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įmingamas, mot. g. įmingama.
• Skiemenys: į-min-ga-mo

įmingamo

1. tas, kurį įminga

Etimologija

<= įmigti, įminga, įmigo <= į- + migti, minga, migo

---