įmigus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įmigus (būt. k. l. veik. dlv., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įmigęs, mot. g. įmigusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įmigęs	įmigę	įmigusi, įmigus	įmigusios	-	įmigę
kilm.	įmigusio	įmigusių	įmigusios	įmigusių	-	-
naud.	įmigusiam	įmigusiems	įmigusiai	įmigusioms	-	-
gal.	įmigusį	įmigusius	įmigusią	įmigusias	-	-
įnag.	įmigusiu	įmigusiais	įmigusia	įmigusiomis	-	-
viet.	įmigusiame	įmigusiuose	įmigusioje	įmigusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įmigusysis	įmigusieji	įmigusioji	įmigusiosios	-	-
kilm.	įmigusiojo	įmigusiųjų	įmigusiosios	įmigusiųjų	-	-
naud.	įmigusiajam	įmigusiesiems	įmigusiajai	įmigusiosioms	-	-
gal.	įmigusįjį	įmigusiuosius	įmigusiąją	įmigusiąsias	-	-
įnag.	įmigusiuoju	įmigusiaisiais	įmigusiąja	įmigusiosiomis	-	-
viet.	įmigusiajame	įmigusiuosiuose	įmigusiojoje	įmigusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įmigęs, mot. g. įmigusi.
• Skiemenys: į-mi-gus

įmigus

1. ta, kuri įmigo

Etimologija

<= įmigti, įminga, įmigo <= į- + migti, minga, migo

Antonimai

    įmigus: bendrai

neįmigus (lt)

Vertimai

  įmigus: bendrai

---

Padalyvis

įmigus (padalyvis, būtasis kartinis laikas)

Padalyvis
Pagrindinė forma: įmingant
Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis laikas	Būsimasis laikas
įmingant	įmigus	įmigdavus	įmigsiant

• Skiemenys: į-mi-gus

įmigus

1. susijęs su veiksmu įmigti, įminga, įmigo <= į- + migti, minga, migo

Etimologija

<= įmigti, įminga, įmigo <= į- + migti, minga, migo

Antonimai

    įmigus: bendrai

neįmigus (lt)

Vertimai

  įmigus: bendrai

---