įmigtinuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įmigtinuoju (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įmigtinas, mot. g. įmigtina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įmigtinas	įmigtini	įmigtina	įmigtinos	įmigtina	-
kilm.	įmigtino	įmigtinų	įmigtinos	įmigtinų	-	-
naud.	įmigtinam	įmigtiniems	įmigtinai	įmigtinoms	-	-
gal.	įmigtiną	įmigtinus	įmigtiną	įmigtinas	-	-
įnag.	įmigtinu	įmigtinais	įmigtina	įmigtinomis	-	-
viet.	įmigtiname	įmigtinuose	įmigtinoje	įmigtinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įmigtinasis	įmigtinieji	įmigtinoji	įmigtinosios	-	-
kilm.	įmigtinojo	įmigtinųjų	įmigtinosios	įmigtinųjų	-	-
naud.	įmigtinajam	įmigtiniesiems	įmigtinajai	įmigtinosioms	-	-
gal.	įmigtinąjį	įmigtinuosius	įmigtinąją	įmigtinąsias	-	-
įnag.	įmigtinuoju	įmigtinaisiais	įmigtinąja	įmigtinosiomis	-	-
viet.	įmigtinajame	įmigtinuosiuose	įmigtinojoje	įmigtinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įmigtinas, mot. g. įmigtina.
• Skiemenys: į-mig-ti-nuo-ju

įmigtinuoju

1. tas, dėl kurio reikia įmigti

Etimologija

<= įmigti, įminga, įmigo <= į- + migti, minga, migo

---