įmigsimam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įmigsimam (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įmigsimas, mot. g. įmigsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įmigsimas	įmigsimi	įmigsima	įmigsimos	įmigsima	-
kilm.	įmigsimo	įmigsimų	įmigsimos	įmigsimų	-	-
naud.	įmigsimam	įmigsimiems	įmigsimai	įmigsimoms	-	-
gal.	įmigsimą	įmigsimus	įmigsimą	įmigsimas	-	-
įnag.	įmigsimu	įmigsimais	įmigsima	įmigsimomis	-	-
viet.	įmigsimame	įmigsimuose	įmigsimoje	įmigsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įmigsimasis	įmigsimieji	įmigsimoji	įmigsimosios	-	-
kilm.	įmigsimojo	įmigsimųjų	įmigsimosios	įmigsimųjų	-	-
naud.	įmigsimajam	įmigsimiesiems	įmigsimajai	įmigsimosioms	-	-
gal.	įmigsimąjį	įmigsimuosius	įmigsimąją	įmigsimąsias	-	-
įnag.	įmigsimuoju	įmigsimaisiais	įmigsimąja	įmigsimosiomis	-	-
viet.	įmigsimajame	įmigsimuosiuose	įmigsimojoje	įmigsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įmigsimas, mot. g. įmigsima.
• Skiemenys: į-mig-si-mam

įmigsimam

1. tas, kurį įmigs

Etimologija

<= įmigti, įminga, įmigo <= į- + migti, minga, migo

---