įjaudinto

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įjaudinto (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įjaudintas, mot. g. įjaudinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įjaudintas	įjaudinti	įjaudinta	įjaudintos	įjaudinta	-
kilm.	įjaudinto	įjaudintų	įjaudintos	įjaudintų	-	-
naud.	įjaudintam	įjaudintiems	įjaudintai	įjaudintoms	-	-
gal.	įjaudintą	įjaudintus	įjaudintą	įjaudintas	-	-
įnag.	įjaudintu	įjaudintais	įjaudinta	įjaudintomis	-	-
viet.	įjaudintame	įjaudintuose	įjaudintoje	įjaudintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įjaudintasis	įjaudintieji	įjaudintoji	įjaudintosios	-	-
kilm.	įjaudintojo	įjaudintųjų	įjaudintosios	įjaudintųjų	-	-
naud.	įjaudintajam	įjaudintiesiems	įjaudintajai	įjaudintosioms	-	-
gal.	įjaudintąjį	įjaudintuosius	įjaudintąją	įjaudintąsias	-	-
įnag.	įjaudintuoju	įjaudintaisiais	įjaudintąja	įjaudintosiomis	-	-
viet.	įjaudintajame	įjaudintuosiuose	įjaudintojoje	įjaudintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įjaudintas, mot. g. įjaudinta.
• Skiemenys: į-jau-din-to

įjaudinto

1. tas, kurį įjaudino

Etimologija

<= įjaudinti, įjaudina, įjaudino <= į- + jaudinti, jaudina, jaudino

---