įjaudinsiantis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įjaudinsiantis (būs. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įjaudinsiantis, mot. g. įjaudinsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įjaudinsiąs, įjaudinsiantis	įjaudinsią, įjaudinsiantys	įjaudinsianti	įjaudinsiančios	-	įjaudinsią
kilm.	įjaudinsiančio	įjaudinsiančių	įjaudinsiančios	įjaudinsiančių	-	-
naud.	įjaudinsiančiam	įjaudinsiantiems, įjaudinsiantiem	įjaudinsiančiai	įjaudinsiančioms, įjaudinsiančiom	-	-
gal.	įjaudinsiantį	įjaudinsiančius	įjaudinsiančią	įjaudinsiančias	-	-
įnag.	įjaudinsiančiu	įjaudinsiančiais	įjaudinsiančia	įjaudinsiančiomis	-	-
viet.	įjaudinsiančiame, įjaudinsiančiam	įjaudinsiančiuose, įjaudinsiančiuos	įjaudinsiančioje, įjaudinsiančioj	įjaudinsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įjaudinsiantysis	įjaudinsiantieji	įjaudinsiančioji	įjaudinsiančiosios	-	-
kilm.	įjaudinsiančiojo	įjaudinsiančiųjų	įjaudinsiančiosios	įjaudinsiančiųjų	-	-
naud.	įjaudinsiančiajam	įjaudinsiantiesiems	įjaudinsiančiajai	įjaudinsiančiosioms	-	-
gal.	įjaudinsiantįjį	įjaudinsiančiuosius	įjaudinsiančiąją	įjaudinsiančiąsias	-	-
įnag.	įjaudinsiančiuoju	įjaudinsiančiaisiais	įjaudinsiančiąja	įjaudinsiančiosiomis	-	-
viet.	įjaudinsiančiajame	įjaudinsiančiuosiuose	įjaudinsiančiojoje	įjaudinsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. įjaudinsianti.
• Skiemenys: į-jau-din-sian-tis

įjaudinsiantis

1. tas, kuris įjaudins

Etimologija

<= įjaudinti, įjaudina, įjaudino <= į- + jaudinti, jaudina, jaudino

Antonimai

    įjaudinsiantis: bendrai

neįjaudinsiantis (lt)

Vertimai

  įjaudinsiantis: bendrai

---