įjaudinantis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įjaudinantis (es. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įjaudinantis, mot. g. įjaudinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įjaudinąs, įjaudinantis	įjaudiną, įjaudinantys	įjaudinanti	įjaudinančios	-	įjaudiną
kilm.	įjaudinančio	įjaudinančių	įjaudinančios	įjaudinančių	-	-
naud.	įjaudinančiam	įjaudinantiems, įjaudinantiem	įjaudinančiai	įjaudinančioms, įjaudinančiom	-	-
gal.	įjaudinantį	įjaudinančius	įjaudinančią	įjaudinančias	-	-
įnag.	įjaudinančiu	įjaudinančiais	įjaudinančia	įjaudinančiomis	-	-
viet.	įjaudinančiame, įjaudinančiam	įjaudinančiuose, įjaudinančiuos	įjaudinančioje, įjaudinančioj	įjaudinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įjaudinantysis	įjaudinantieji	įjaudinančioji	įjaudinančiosios	-	-
kilm.	įjaudinančiojo	įjaudinančiųjų	įjaudinančiosios	įjaudinančiųjų	-	-
naud.	įjaudinančiajam	įjaudinantiesiems	įjaudinančiajai	įjaudinančiosioms	-	-
gal.	įjaudinantįjį	įjaudinančiuosius	įjaudinančiąją	įjaudinančiąsias	-	-
įnag.	įjaudinančiuoju	įjaudinančiaisiais	įjaudinančiąja	įjaudinančiosiomis	-	-
viet.	įjaudinančiajame	įjaudinančiuosiuose	įjaudinančiojoje	įjaudinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. įjaudinanti.
• Skiemenys: į-jau-di-nan-tis

įjaudinantis

1. tas, kuris įjaudina

Etimologija

<= įjaudinti, įjaudina, įjaudino <= į- + jaudinti, jaudina, jaudino

Antonimai

    įjaudinantis: bendrai

neįjaudinantis (lt)

Vertimai

  įjaudinantis: bendrai

---