įjaudinamaisiais

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įjaudinamaisiais (es. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įjaudinamas, mot. g. įjaudinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įjaudinamas	įjaudinami	įjaudinama	įjaudinamos	įjaudinama	-
kilm.	įjaudinamo	įjaudinamų	įjaudinamos	įjaudinamų	-	-
naud.	įjaudinamam	įjaudinamiems	įjaudinamai	įjaudinamoms	-	-
gal.	įjaudinamą	įjaudinamus	įjaudinamą	įjaudinamas	-	-
įnag.	įjaudinamu	įjaudinamais	įjaudinama	įjaudinamomis	-	-
viet.	įjaudinamame	įjaudinamuose	įjaudinamoje	įjaudinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įjaudinamasis	įjaudinamieji	įjaudinamoji	įjaudinamosios	-	-
kilm.	įjaudinamojo	įjaudinamųjų	įjaudinamosios	įjaudinamųjų	-	-
naud.	įjaudinamajam	įjaudinamiesiems	įjaudinamajai	įjaudinamosioms	-	-
gal.	įjaudinamąjį	įjaudinamuosius	įjaudinamąją	įjaudinamąsias	-	-
įnag.	įjaudinamuoju	įjaudinamaisiais	įjaudinamąja	įjaudinamosiomis	-	-
viet.	įjaudinamajame	įjaudinamuosiuose	įjaudinamojoje	įjaudinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įjaudinamas, mot. g. įjaudinama.
• Skiemenys: į-jau-di-na-mai-siais

įjaudinamaisiais

1. tas, kurį įjaudina

Etimologija

<= įjaudinti, įjaudina, įjaudino <= į- + jaudinti, jaudina, jaudino

---