įgertus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įgertus (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įgertas, mot. g. įgerta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įgertas	įgerti	įgerta	įgertos	įgerta	-
kilm.	įgerto	įgertų	įgertos	įgertų	-	-
naud.	įgertam	įgertiems	įgertai	įgertoms	-	-
gal.	įgertą	įgertus	įgertą	įgertas	-	-
įnag.	įgertu	įgertais	įgerta	įgertomis	-	-
viet.	įgertame	įgertuose	įgertoje	įgertose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įgertasis	įgertieji	įgertoji	įgertosios	-	-
kilm.	įgertojo	įgertųjų	įgertosios	įgertųjų	-	-
naud.	įgertajam	įgertiesiems	įgertajai	įgertosioms	-	-
gal.	įgertąjį	įgertuosius	įgertąją	įgertąsias	-	-
įnag.	įgertuoju	įgertaisiais	įgertąja	įgertosiomis	-	-
viet.	įgertajame	įgertuosiuose	įgertojoje	įgertosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įgertas, mot. g. įgerta.
• Skiemenys: į-ger-tus

įgertus

1. tas, kurį įgėrė

Etimologija

<= įgerti, įgeria, įgėrė <= į- + gerti, geria, gėrė

---