įgertinus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įgertinus (reik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įgertinas, mot. g. įgertina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įgertinas	įgertini	įgertina	įgertinos	įgertina	-
kilm.	įgertino	įgertinų	įgertinos	įgertinų	-	-
naud.	įgertinam	įgertiniems	įgertinai	įgertinoms	-	-
gal.	įgertiną	įgertinus	įgertiną	įgertinas	-	-
įnag.	įgertinu	įgertinais	įgertina	įgertinomis	-	-
viet.	įgertiname	įgertinuose	įgertinoje	įgertinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įgertinasis	įgertinieji	įgertinoji	įgertinosios	-	-
kilm.	įgertinojo	įgertinųjų	įgertinosios	įgertinųjų	-	-
naud.	įgertinajam	įgertiniesiems	įgertinajai	įgertinosioms	-	-
gal.	įgertinąjį	įgertinuosius	įgertinąją	įgertinąsias	-	-
įnag.	įgertinuoju	įgertinaisiais	įgertinąja	įgertinosiomis	-	-
viet.	įgertinajame	įgertinuosiuose	įgertinojoje	įgertinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įgertinas, mot. g. įgertina.
• Skiemenys: į-ger-ti-nus

įgertinus

1. tas, dėl kurio reikia įgerti

Etimologija

<= įgerti, įgeria, įgėrė <= į- + gerti, geria, gėrė

---